Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

AEON wallet install

1. Install necessary dependencies: $ sudo apt update && sudo apt install build-essential cmake git libpcsclite-dev pkg-config libboost-all-dev libssl-dev libzmq3-dev libunbound-dev libsodium-dev libminiupnpc-dev libunwind8-dev liblzma-dev libreadline6-dev libldns-dev libexpat1-dev doxygen graphviz libpcsclite-dev 
2. Clone recursively to pull-in needed sub-module: $ git clone --recursive https://github.com/aeonix/aeon 
3. Build: $ cd aeon   $ make 
4. Start now AEON: $ ./aeond 

i>  If your machine has several cores and enough memory, enable parallel build by running  $ make -j<number of threads>  instead of  $ make 
5. Start now AEON wallet: $ ./aeon-wallet-cli 

* Restoring AEON wallet:$ ./aeon-wallet-cli --restore-deterministic-wallet 

Anoniminio tinklo „Tor“ naudojimas linux (debian) aplinkoje

Kas tai yra „Tor“? 

„Tor“ (The Onion Router, 'svogūninis maršrutizatorius') - technologija, veikianti sluoksninio maršruto parinktuvo principu, skirta informacijai anonimiškai siųsti ir gauti internetu. „Tor“ yra atvirojo kodo programa, pristatyta 2004 m. rugpjūčio 13 d. tryliktajame saugumo simpoziume USENIX. „Tor“ vartotojo akimis yra tiesiog modifikuota naršyklė „Mozilla Firefox“, veikianti operacinėse sistemose „Windows“, „Linux“, „Mac OS X“ ir kt.

Veikimo principas

„Tor“ šifruoja internautų siunčiamus duomenis svogūno principu, juos suskirstydama į daugybę sluoksnių. Šie duomenys pasiekia kitus „Tor“ savanorių kompiuterius. Visi signalai tarp savanorių kompiuterių bei signalai į serverį (tinklalapį), kurį norima pasiekti, yra užkoduoti. Kiekvienas kompiuteris žino tik apie signalą, einantį į jo kompiuterį ir iš jo kompiuterio.
„Tor“ yra nemokamas proxy servisas, užtikrinantis aukštą anonimiškumo lygį, paprastumą ir patogumą. „Tor“ tinklo širdis yra vartotojų kompiuteriuose esantys proxy serveriai. Per „Tor“ tinklo dalyvio kompiuterį taip pat kažkas gali naršyti internetą, kur fiksuojamas IP adresas, tačiau atsekti tikrąjį IP „Tor“ tinkle yra praktiškai neįmanoma, nes šis tinklas yra labai dinamiškas, o jokie žurnalai nėra vedami.
Įvairių šalių specialiosios tarnybos bando apeiti „Tor“ saugumo sistemas ir gauti informaciją apie anonimais norinčius likti interneto vartotojus. Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir generalinė prokuratūra 2014 m. dalyvavo tarptautinėje operacijoje, nutaikytoje prieš anoniminiame tinkle „Tor” nelegalias prekes ir paslaugas pardavinėjančias svetaines.

Tor“ naudojimas linux (Debian) aplinkoje

Tam, kad sėkmingai naudotis „Tor“ tinklu jau nebereikia diegti „TorBrowser“ linux aplinkoje (Debian/Ubuntu/LinuxMint ir t.t.). Tačiau jei yra begalinis noras turėti „TorBrowser“ sekančios komandos kaip tik Jums:
 $ sudo add-apt-repository ppa:webupd8team/tor-browser 
 $ sudo apt-get update 
 $ sudo apt-get install tor-browser 
Dėmesio, nediekite „TorBrowser“ iš nežinomu šaltinių ir saugyklų - tai nėra saugu. Visada naudokite originalų šaltinį ir bibliotekas (https://www.torproject.org/).

Norint naudotis „Tor“ tinklu su kitomis interneto naršyklėmis užtenka įdiegti reikiamas bibliotekas. Diegimas visiškai paprastas, atveriam terminalą ir renkame sekančia komandą:
 $ sudo apt-get install tor 

Po įdiegimo sekančiomis komandomis galime sustabdyti (stop), paleisti (start), perkrauti (restart) ar patikrinti būklę:
 $ sudo service tor [stop|start|restart|status] 

Tam, kad interneto naršyklė pradėtų veikti per Tor tinklą tereikia pakeisti nustatymus proxy srityje. Kaip pavyzdys Firefox nustatymuose proxy srityje renkamės "Manual proxy configuration" ir "Socks Host" eilutėje įvedame sekantį IP adresą 127.0.0.1 ir prievadą (port) 9050. Tam, kad pasitikrinti ar pasikeitė IP adresas galime apsilankyti sekančioje svetainėje "ipecho.net".
„Tor“ tinklas paprastai atsitiktinai keičia IP adresus, tačiau jei esant reikalui jums prireikė tuoj pat pakeisti IP adresą „Tor tinkle, pasinaudokite jau minėta komanda terminale:
 $ sudo service tor restart 

Tor“ naudojimas su Python

Kuriant Python pagrindu programinę įrangą ar scriptus, tam kad būtų sėkmingai pasinaudota Tor tinklu reikia atlikti kelis pakeitimus Tor tarnybos nustatymų faile.
Terminalo pagalba atveriame nustatymų failą:
 $ sudo nano /etc/tor/torrc 
Surandame ir nuimame komentavimo simbolius (#) sekančių eilučių:
 ControlPort 9051 
 HashedControlPassword čia reikės įrašyti sugeneruotą slaptažodį 
 CookieAuthentication 1 
Slaptažodį galime sugeneruoti sekančia komanda:
 $ tor --hash-password naujas_slaptažodis 
.....
https://medium.com/@jasonrigden/using-tor-with-the-python-request-library-79015b2606cb
https://gist.github.com/DusanMadar/8d11026b7ce0bce6a67f7dd87b999f6b

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip parsisiųsti video ir muziką iš Youtube, Vimeo, Facebook linux aplinkoje

Kaip parsisiųsti videoYra nemažai įrankių, leidžiančių linux aplinkoje parsiųsti vaizdo įrašus iš svetainių. Tačiau kiekvienas iš jų turi savų trūkumų. Didžiausia problema šių programų, kad internetinės svetainės vis atnaujina savo kodą, dėl ko vieną dieną programa gali tiesiog nebeveikti.
Viena iš geriausiai prižiūrimų (atnaujinamų) programų linux aplinkai yra ClipGrab. Jos dėka galėsite ne tik atsiųsti video iš svetainių (Youtube, Vimeo, Facebook, Dailymotion) bet ir konvertuoti į norimą formatą (mp3, mpeg4 ir kt.). ClipGrab diegimas Štai keletas žingsnių kaip tai paprastai ir greitai padaryti linux aplinkoje terminalo pagalba: 1. Visų pirmą, kad programą pilnai veiktų diegiame vaizdo ir garso formatų iškodavimo bibliotekas sekančia komanda:  $ sudo apt-get install ffmpeg 
Jei įdiegti nepavyks, ir terminalo lange pamatysite užrašą 'E: Unable to locate package ffmpeg', vadinasi diegimas nepavyko ir teks pakartoti diegimą, tik prieš tai nurodyti programos saugyklos adresą. Tuom…

Kaip saugiai ištrinti duomenis iš disko

Kartais tiesiog ištrinti duomenis iš disko nėra saugu. Paprastai ištrynus failus ir net pašalinus iš šiukšlinės yra gan nesunku atstatyti duomenis su tam skirtomis programomis. Žinant tai, parduoti kompiuterį ar diską be saugaus duomenų ištrynimo yra tiesiog nesaugu. Tam, kad duomenis visiškai ištrinti iš disko yra naudojamas specialios programos. Bet prieš kalbant kaip tai padaryti reiktų atminti, kad visiško ištrynimo yra keletas metodų kurie priklauso nuo laikmenos tipo:
Seni kietieji diskai (HDD - Hard Disk Drive): dėl tuometinių technologijų, turi tarpus tarp duomenų įrašų eilučių. Todėl turint specialus įrankius, net ir po saugaus ištrynimo galima duomenis atkurti. Kad to išvengti saugų ištrynimą reikėtų atlikti ne vieną kartą, o tai reiškia gan ilgą procesą laiko atžvilgiu.Nauji kietieji diskai: šiuo metu nėra technologijos leidžiančios po vieno saugaus ištrynimo atkurti duomenis.Puslaidininkiai diskai (SSD - Solid State Drive): saugus ištrynimas šiems diskams reiškia tarnavimo…

Kaip automatiškai perkrauti MySQL serverį jam sustojus

Naudojantis MySQL serveriu kartais taip jau nutinka, kad dėl neapskaičiuotų resursų ar staiga padidėjusių užklausų MySQL serveris pakimba. Tai gali kartotis nesistemingai ir dėl tokios retos klaidos nesinori gaišti laiko ir tiesiog tenka ranka perkrauti MySQL serverį (žinoma geriausia išsiaiškinti priežastį, kad to nebūtų - tačiau niekada negali žinoti). Paprastai pakibus MySQL serveriui tikrinant būseną matome sekantį atsakymą:  $ sudo service mysql status 
● mysql.service - MySQL Community Server
   Loaded: loaded (/lib/systemd/system/mysql.service; disabled; vendor preset: enabled)
   Active: inactive (dead) Taigi, kaip minėjau galime perkrauti rankiniu būdu ($ sudo service mysql restart), tačiau yra paprastesnis variantas. Galime paruošti scriptą, kuris pamatęs MySQL būseną 'inactive (dead)' perkraus MySQL serverį. Minetą scripto vykdymą galime atiduoti vykdyti numatytu laiku CRON tarnybai. Nesigilinsiu į scriptų rašymą šiai problemai išspręsti, nes buvo atrastas paprastas ko…