Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Gegužės, 2018

Kaip patikrinti PyQt versija

Paprasčiausias būdas sužinoti kokia versija PyQt įdiegta yra tiesiog bandyti įkelti tos versijos bibliotekas. Tiesiog sukuriam nauja failą pavadinimu 'version.py' ir įkeliam sekantį kodą:

#!/usr/bin/python3
# -*- coding: utf-8 -*-

# versijai PyQt4 < 4.10
try:
from PyQt4.pyqtconfig import Configuration
except ImportError:
pass
else:
cfg = Configuration()
print("PyQt versija:", cfg.pyqt_version_str)
pass

# versijai PyQt4 ≥ 4.10
try:
from PyQt4.Qt import PYQT_VERSION_STR
except ImportError:
pass
else:
print("PyQt versija:", PYQT_VERSION_STR)
pass

# versijai PyQt5
try:
from PyQt5.Qt import PYQT_VERSION_STR
except ImportError:
pass
else:
print("PyQt versija:", PYQT_VERSION_STR)
pass


Belieka tik aktyvuoti scriptą sekančia komanda 'python3 version.py'.

Anoniminio tinklo „Tor“ naudojimas linux (debian) aplinkoje

Kas tai yra „Tor“?  „Tor“ (The Onion Router, 'svogūninis maršrutizatorius') - technologija, veikianti sluoksninio maršruto parinktuvo principu, skirta informacijai anonimiškai siųsti ir gauti internetu. „Tor“ yra atvirojo kodo programa, pristatyta 2004 m. rugpjūčio 13 d. tryliktajame saugumo simpoziume USENIX. „Tor“ vartotojo akimis yra tiesiog modifikuota naršyklė „Mozilla Firefox“, veikianti operacinėse sistemose „Windows“, „Linux“, „Mac OS X“ ir kt. Veikimo principas „Tor“ šifruoja internautų siunčiamus duomenis svogūno principu, juos suskirstydama į daugybę sluoksnių. Šie duomenys pasiekia kitus „Tor“ savanorių kompiuterius. Visi signalai tarp savanorių kompiuterių bei signalai į serverį (tinklalapį), kurį norima pasiekti, yra užkoduoti. Kiekvienas kompiuteris žino tik apie signalą, einantį į jo kompiuterį ir iš jo kompiuterio. „Tor“ yra nemokamas proxy servisas, užtikrinantis aukštą anonimiškumo lygį, paprastumą ir patogumą. „Tor“ tinklo širdis yra vartotojų kompiuteriuo…

Kaip išsaugoti atsargines kopijas duomenų bazių MySQL

* Išsaugoti visas duomenų bazes esančias serveryje viename faile:
$ mysqldump -u vartotojovardas -p vartotojoslaptazodis --all-databases > failopavadinimas.sql
* Konkrečios duomenų bazės atsarginės kopijos kūrimas: $ mysqldump -u vartotojovardas -p vartotojoslaptazodis dbpavadinimas > failopavadinimas.sql
* Visų duomenų bazių atsarginė kopija išskyrus localios duomenų bazės (tokios kaip performance_schema): $ mysqldump -u root -p --all-databases --skip-lock-tables > alldb.sql
* Duomenų bazių išsaugojimas pagal pavadinimą atskiruose failuose: #!/bin/bash USER="zend" PASSWORD=""#OUTPUT="/Users/rabino/DBs"#rm "$OUTPUTDIR/*gz" > /dev/null 2>&1 databases=`mysql -u $USER -p$PASSWORD -e "SHOW DATABASES;" | tr -d "| " | grep -v Database`for db in $databases;doif[["$db"!=